Aldous Huxley

Aldous Leonard Huxley (Oldosas Leonardas Hakslis, 1894 m. sausio 26 d. – 1963 m. liepos 22 d.) – anglų rašytojas,geriausiai žinomas už romaną „Puikus naujas pasaulis“. Rašytojas buvo humanistas ir pacifistas, vėliau susidomėjo parapsichologija ir filosofiniu misticizmu. 6-ame dešimtmetyje pažinimo tikslais pradėjo vartoti haliucinogenus (meskaliną ir LSD). (Daugiau apie rašytoją Vikipedijoje ir rašyk.lt).

1983 m.

„Geltonasis Kroumas“

(„Crome Yellow“, 1921 m.)

Leidykla: „Vaga“.

Aprašymas:

Vertė: Irena Marija Balčiūnienė.

Puslapių: 264 p. Tiražas: egz.

2002 m.

„Kontrapunktas“

(„Point Counter Point“, 1928 m.)

ISBN: 9986-39-230-6.

Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Aprašymas: „Kontrapunktas“ laikomas vienu iš geriausių Hakslio romanų, jo satyros viršūne. Tai knyga, išlaikiusi laiko egzaminą, įtaigiai kalbanti apie žmogaus nesugebėjimą išsaugoti intelektinio ir emocinio prado pusiausvyrą.

Vertė: Nijolė Chijenienė.

Puslapių: 614 p. Tiražas: 1000 egz.

2005 m.

„Puikus naujas pasaulis“

(„Brave New World“, 1932 m.)

ISBN: 9986-39-410-4.

Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Aprašymas: Oldas Hakslis (1894-1963) – vienas talentingiausių ir įtakingiausių XX a. anglų rašytojų. Jo romanas „Puikus naujas pasaulis“ – sukrečianti ir pranašinga antiutopija. Joje įtaigiai vaizduojama ateities visuomenė, kurios totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį tų laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra populiariausias ir garsiausias autoriaus kūrinys.

Vertė: Gražvydas Kirvaitis.

Puslapių: 238 p. Tiražas: 2000 eg.

Apžvalgos: skaityta.lt, rašyk.lt, „Literatūra ir menas“.

Ekranizacijos:

• „Brave New World“ (TV filmas), 1980 m., rež. Burt Brinckerhoff (IMDb 6.6/10)
• „Brave New World“ (TV filmas), 1998 m., rež. Leslie Libman ir Larry Williams (IMDb 5.2/10)

2007 m.

„Sala“

(„Island“, 1962 m.)

ISBN: 978-9986-39-489-1.

Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Aprašymas: Poetas, dramaturgas, romanistas, eseistas, kritikas, filosofas Oldosas Hakslis (Aldous Huxley, 1894–1963), pradėjęs literatūrinę veiklą XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, pasižymėjo nepaprastu produktyvumu ir nuėjo įstabų kelią nuo satyrinių kūrinių apie britų intelektualų bei menininkų gyvenimą iki religingo rašytojo, tyrinėjusio žmogaus transcendencines galias. Tačiau visuose jo kūriniuose, ir žaisminguose, ir rimtuose, matyti bendra meninių paieškų tendencija – išsiaiškinti žmogaus gyvenimo ir suvokimo prasmę bei galimybes.
Pasak praeities rašytojo, vienas iš paskutinių jo kūrinių, romanas „Sala“ (1962), pareikalavo dvidešimties metų apmąstymų ir penkerių metų kūrybinio darbo. Tai jau nebe niūri antiutopija, kaip „Puikus naujas pasaulis“ (liet. 2006), bet šviesi, įkvepianti utopija, kurioje žmonės džiaugias gyvenimu, nors šis džiaugsmas ir iliuzinis. Rinkdamas medžiagą šitam kūriniui, autorius studijavo graikų istoriją, polineziečių antropologiją, sanskrito, kinų, budistų tekstų vertimu, farmakologiją, neuropsichologiją, psichologiją ir edukologiją.
„Saloje“ pasakojama apie vieną Ramiojo vandenyno salą, kurioje jau 120 metų klesti taika ir ramybė. Sala sulaukia ją supančio pasaulio pavydo ir priešiškumo. Rengiamas sąmokslas ją užimti. Tačiau pagrindinis jo vykdytojas, žurnalistas Vilas Farnabis, pagyvenęs tarp salos žmonių, yra priverstas naujai pažvelgti į pasaulį, jis permąsto savo vertybes ir įgyja gyvenimo džiaugsmo bei vilties.

Vertė: Irena Jomantienė.

Puslapių: 381 p.

Apžvalgos: „Literatūra ir menas“.

2008 m.

„Suvokimo durys; Dangus ir pragaras“

(„The Doors of Perception“, 1954 m.; „Heaven and Hell“, 1956 m.)

ISBN: 978-9955-640-65-3.

Leidykla: „Kitos knygos“.

Aprašymas: 1953 m. gegužės 5 d. vakare trijų juostų gatvės ties Saulėlydžio bulvaru „suvirpėjo ties antgamtiškumo riba“, o namai šalia Holivudo esančiose kalvose „suspindo tarsi Naujoji Jeruzalė“. Aldousas Huxley prieš aštuonias valandas nurijo 0,4 g meskalino, kurio jam parūpino psichiatras Humphry Omondas.
Mokslininkas, neseniai pradėjęs tirti haliucinogenų naudojimą šizofrenijai gydyti, ryte nervingai stebėjo, kaip tirpsta sidabriškai balti milteliai. Bijodamas, kad pagarsės kaip žmogus, „išvedęs iš proto Huxley“, jis norėjo per pusę sumažinti dozę, bet vėliau persigalvojo. Vienuoliktą valandą ryto davęs meskalino rašytojui, jis stebėjo šio reakciją į muziką, paveikslų reprodukcijas ir supančius jį daiktus. Netrukus psichiatras nusiramino...
Atsitiko tai, ko rašytojas nesitikėjo. Pakito jį supanti tikrovė. Vaza su gėlėmis ėmė švytėti ir kvėpuoti. Knygos skleidė "gyvąją šviesą". Bambuko kėdė, atrodė, tuoj atskleis visų daiktų prigimtį...

Vertė: Irena Jomantienė.

Puslapių: 158 p. Tiražas: 1500 egz.

2011 m.

„Beždžionė ir esmė“

(„Ape and Essence“, 1948 m.)

ISBN: 978-6094-270-55-0.

Leidykla: „Kitos knygos“.

Aprašymas: „Beždžione ir esmė“ mus perkelia į 2108-uosius. Žmonija jau beveik susinaikino per tautinių valstybių karus, ekonomines krizes ir ekologines katastrofas. Po planetą klajoja sulaukėjusių vakarykščių garbingų piliečių minios, mėginančios iš naujo kurti mažas totalitarines religines bendruomenes. Per stebuklą išsigelbėjusios Naujosios Zelandijos mokslininkų grupelė surengia ekspediciją, siekiančią vėl atrasti Ameriką ir susigaudyti, kas liko iš civilizacijos po to, kai žmonėmis vadinamos plikosios beždžionės ėmė švaistytis tautinio išskirtinumo, progreso ir aukštųjų technologijų kuokomis...
Žmonijos vos nesunaikinęs Antrasis pasaulinis karas įkvėpė antiutopijų meistrą Aldousą Huxley pakoreguoti sąlygiškai „laimingo“ būsimo pasaulio vaizdą, kurį autorius buvo įtaigiai nutapęs 1932 m. šedevre „Puikus naujas pasaulis“. 1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ A. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubreže pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.

Vertė: Irena Jomantienė.

Puslapių: 215 p. Tiražas: 1200 egz.

Apžvalgos: „15min.lt“, „Šiaurės Atėnai“.